- prasitarti
- prasitarti
a. n.
išsitarti (tarm.), išsižosti, leptelėti (šnek.), prasikalbėti, prasišnekti, prasišnekėti, prasižioti, prasižosti, tarstelėti, vėptelėti (šnek.), žioptelėti (šnek.)
Lietuvių kalbos sinonimų žodynas. 2014.
prasitarti
Look at other dictionaries:
pratarti — pratar̃ti, pràtaria, pràtarė Rtr, pratarti Š 1. tr., intr. M, Š, NdŽ, KŽ prabilti, prakalbėti: Bus prataras (sprendimas, nutarimas), kad tylėjęs pratars tėvas duoti atrėdą, arba dalį, vaikui savo J. Vilkas žmogaus balsu pratarė LTR(Dov). | refl … Dictionary of the Lithuanian Language
prakalbėti — prakalbėti, pràkalba, ėjo 1. intr. pradėti kalbėti, prašnekėti: Tartum meiliu balsu kas į ją iš tolo prakalbėjo P.Cvir. Jis neprakalbė̃s, kol negirtas (apie nešnekų žmogų) Srv. Kap tvorelės prakalbės, sausi medžiai pražydės Drsk. Prakalbėjo… … Dictionary of the Lithuanian Language
išplepėti — išplepėti, ìšplepa, ėjo 1. tr., intr. plepant prasitarti, išpasakoti tai, ko nereikia sakyti: To niekas neturi žinoti, žiūrėk, kad neišplepėtum! rš. Dėl ko tu jam viską išplepėjai? Krsn. ^ Girtas išplepėjo, ką blaivus paslėpti norėjo KrvP(Mrk).… … Dictionary of the Lithuanian Language
išsakyti — 1 išsakyti NdŽ 1. tr. R46, Sut, N, K, M, Š, Ser išpasakoti, papasakoti: Anas išsãkė momai visa, kap dirbos Lz. Gal dabar visas tokias [vietas] išsãkėm? Trgn. Juozapėlis visa jai išsakė: obelis nudžiūvus, vyno šulnis išdžiūvęs, visi galvijai… … Dictionary of the Lithuanian Language
išsikalbti — išsikal̃bti 1. išsišnekėti, išsipasakoti: Nuo širdies su juo išsikalbome ir parėjom kartu namo Jnšk. Išsikal̃bom su kaiminka, ir pasakiau Slm. Išsikalbaũ su juomi vakar J. Pasižinom ir išsikal̃bom su savo keliabendriu Š. Išsikalbęs gavau žinoti … Dictionary of the Lithuanian Language
išvėplioti — tr. išvapėti, prasitarti: Kai bernelis išvėpliojo, tuoj mergelė išsižiojo, imk mane, imk mane, bernužėli, imk mane LTR(Žl). vėplioti; išvėplioti; pavėplioti … Dictionary of the Lithuanian Language
iššnekti — iššnèkti 1. tr. pratarti, pasakyti: Ponaitis tas ją ėmė šnekyt, toj nieko neiššneko BsPIV99. 2. refl. Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Kv, Lk, Šk įsileisti į šneką, į pokalbį, įsišnekėti: Mes išsišnẽkom, kad jie mus Alvite matė Alk. Mudu tei išsišnèkdavom su… … Dictionary of the Lithuanian Language
išžioti — 1. tr. Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ atverti (burną, nasrus, snapą): Smakas, išlindęs iš urvo, jau lervoja an karaliūčią išžiojęs nasrus BsPII303. Grįžo visiškai uždusęs, plačiai išžiota burna J.Balt. ║ refl. SD236,322, H157, R, MŽ, D.Pošk, Sut, I, N, K, M … Dictionary of the Lithuanian Language
liežuvnešis — liežùvnešis, ė smob. (1) žr. liežuvneša: Liežuvnešis, kurs liežuvius nešio[ja] priešų priešais, t. y. su vienu žmogumi taip, su kitu kitaip šneka J. Įsibodo liežuvnešių kalbos, būtos nebūtos istorijos P.Cvir. Tu liežuvnešė, mano šlovė tau… … Dictionary of the Lithuanian Language
pertarti — pertarti, pertarti; L, persitar̃ti Rtr 1. tr., intr. NdŽ, DŽ1, Vlkv, Mrj, Srv įsikišti kitam kalbant, pertraukti kalbą: Pertarei – ir nebežinau, ką šnekėjau Ds. Toleikis, teisybė, pertarė Gaigalą, ir gana piktai J.Avyž. Visi norėjo kalbėti, visi… … Dictionary of the Lithuanian Language
plekšterėti — plèkšterėti, ėja, ėjo 1. žr. plekštelėti 1: Plèkšterėk par šlaunį vaikui J. Plèkšterėti per petį Lp. 2. tr., intr. žr. plekštelėti 4: Jis pasisveikino su Ona ir plekšterėjo jai ranką rš. Plekšterėjo į lūpas rš. 3. intr. sukunkuliuoti: Ar greit … Dictionary of the Lithuanian Language
